Apie Vikipedij?

Vikipedija yra universali, daugiakalb? interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologij? ir pamatinius principus kuriama daugyb?s savanori? bei i?laikoma i? paaukot? l???.

Vikipedijos tikslas ? pateikti laisv?, ne?ali?k? ir patikrinam? turin?, kur? be joki? apribojim? gimt?ja kalba gal?t? skaityti visi ?mon?s. Ra?yti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendr?, visiems dalyviams galiojan?i? taisykli? ir susitarim?. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad n?ra joki? garantij?, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kvie?iami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomen?s portale.

Vikipedija vadinama ?laisv?ja enciklopedija?, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leid?ia enciklopedijos turin? naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo s?lyg?.

Rinktin? iliustracija

Savait?s straipsnis

Vokie?i? kariuomen? ??engia ? ?iaulius, 1915 m. liepos 21 d.

?iauli? m??is (vok. Die Schlacht um Schaulen) ? 1915 m. baland?io?liepos m?n. vykusi Vokietijos imperijos ir Rusijos imperijos kariuomeni? kautyni? serija d?l ?iauli? miesto ir apylinki? kontrol?s, kurios metu vokie?iai u??m? ?iaulius, i? j? pasitrauk?, o v?liau v?l susigr??ino miesto ir apylinki? kontrol?. Operacija, paprastai laikoma Rygos??iauli? operacijos dalimi, buvo planuota kaip atitraukiantis manevras, ta?iau d?l geresni? nei planuota puolimo rezultat? buvo i?pl?tota ir pasibaig? Vokietijos pergale, sudariusia s?lygas Vokietijai t?sti puolim? ? Kur??.

1915 m. baland?io 27 d. Vokietijos Generalinio ?tabo vir?ininkas Erichas fon Falkenhainas ?sak? Ryt? fronto vadui feldmar?alui Paului von Hindenburgui parengti ribotos demonstracin?s paskirties operacij? ?iauli? kryptimi, kurios tikslas buvo atitraukti Rusijos vadovyb?s d?mes? nuo ruo?iamo puolimo Galicijoje. ?iauli? puolim? vyriausiasis Vokietijos kariuomen?s Ryt? paj?g? vadas feldmar?alas Paulius fon Hindenburgas paved? XXXIX atsargos korpuso (XXXIX. Reserve-Korps) vadui generolui Otui fon Lauen?teinui (Otto von Lauenstein). Tuo metu ?iauliuose gyveno apie 22 t?kst. gyventoj?, miestas buvo augantis odos pramon?s centras.

P. Hindenburgas ir jo ?tabo vir?ininkas generolas leitenantas Erichas Liudendorfas puolimui paskyr? 12 divizij?, i? kuri? 7 buvo kavalerijos. Tai tur?jo u?tikrinti greito prasiver?imo galimyb?. I? prad?i? smogiamoji grup? buvo pavadinta Lauen?teino armijos grupe, jos vado generolo leitenanto Otto von Lauenstein vardu, o v?liau buvo pervadinta ? Nemuno armij? (Njemenarmee). Pradin? Lauen?teino grup?s u?duotis buvo labai ribota. Jo kavalerija tur?jo surengti i?puolius prie? Kaune, ?iauliuose ir Liepojoje buvusias rus? paj?gas, o p?stininkams buvo i?kelta u?duotis prasiver?ti apie 30?40 km ? priek? iki Kelm?s?Tel?i? linijos. Pradin? s?km? netrukus pavert? ?i? nedidel? antraeil? operacij? dideliu puolimu.

Daugiau...

bir?elio 1 d. ?vykiai

Lietuvoje

• 1923 ? Kai?iadoryse prad?jo veikti pasienio milicijos mokykla.
• 1942 ? prad?jo eiti nelegalus antinacin?s rezistencijos laikra?tis ?Nepriklausoma Lietuva?.

Pasaulyje

• 1979 ? Nikaragvos revoliucijos prad?ia.
• 1980 ? CNN (Cable News Network) prad?jo transliacijas.
• 1990 ? D?ord?as H. Bu?as ir Michailas Gorba?iovas pasira?? sutart?, baigian?i? cheminio ginklo vystym?.
• 2003 ? Belgijoje ?sigaliojo ?statymas, leid?iantis santuok? tarp tos pa?ios lyties asmen?. Santuoka gali b?ti sudaryta tarp dviej? belg? arba tarp belgo ir olando.
• 2009 ? Pranc?zijos oro linij? bendrov?s Air France 447 reiso l?ktuvas sudu?o Atlanto vandenyne netoli Brazilijos krant?. Visi 228 keleiviai skrid? ?iuo l?ktuvu ?uvo.
  Keisti

Savait?s iniciatyva

?I? kur mes at?jome? Kas mes? Kur mes einame??. Polio Gogeno paveikslas, 1897?1898 m.

Gyvenimo prasm? ? vienas esmini? filosofini?, teologini? klausim?, kuriuo bandoma nusakyti atskiro individo, ?monijos, gyvyb?s, visatos egzistavimo prie?ast?, paskirt?, tiksl?. ? gyvenimo prasm?s klausim? vienareik?mi? atsakym? n?ra, ?vairios filosofijos kryptys, religijos ir tik?jimai pateikia labai skirtingus atsakymus ? ?? klausim?. Atsakym? ? ?? klausim? ie?koma per tokias s?vokas ir i?eities ta?kus kaip Dievas, siela, laisva valia, etika, g?ris ir blogis, pomirtinis gyvenimas, laim? ir kt.

Krik??ionyb?je gyvenimo prasm? ? i?sigelb?jimo siekimas per Dievo malon? ir Kristaus u?tarim?. ?mon?s esti Dievo k?riniai, tod?l turi myl?ti ir garbinti savo K?r?j?. Pagal Kristaus mokym? gyvenantys, po mirties pateksi? ? Dievo karalyst?.

Pana?us gyvenimo prasm?s suvokimas ir islame ? ?emi?kasis gyvenimas yra i?bandymas, nuo ?mogaus veiksm? priklauso, ar jis po mirties pateks ? roj?, ar ? pragar?. Nor?damas patekti ? roj?, ?mogus turi garbinti Alach? ir vykdyti Korane nurodytas priedermes. Ezoterin?je islamo at?akoje sufizme teigiama, kad Alachas pasaul? suk?r?s savo malonumui, kad Visata ir gyvenimas yra lyg ?aidimas, kurio pagrindinis prizas yra pats Alachas.

Judaizme gyvenimo prasm? taip pat suvokiama per Dievo garbinim?, Dievo ?sakym? laikym?si, dvasin? tobul?jim?. Ezoteriniame Kabalos mokyme, gyvenimo tikslas yra galutin? s?junga su Dievu, ?mog? ir Diev? skirian?i? ?apvalkal?? panaikinimas.

Hinduizmui b?dingi ?vair?s gyvenimo prasm?s suvokimai, ta?iau daugel? j? vienija karmos, samsaros ir mok?os s?vokos. ?mogaus siela (atmanas) yra am?ina ir turi savo karm?. Per daugel? savo gyvenim? (samsar?) ?mogus turi dvasi?kai tobul?ti, kad i?sivaduot? i? karmos ir samsaros bei pasiekt? i?sivadavim? ? mok??. Dvasinio tobul?jimo b?dai yra ?vairi? dievybi? garbinimas, praktikos (jogos) ir tam tikras gyvenimo b?das (dharma).

Budizmas neteigia jokios gyvenimo prasm?s, ta?iau nurodo i?sivadavimo i? kan?ios keli?, kuris kaip ir hinduizme pasiekiamas ?veikiant samsar? ir pasiekiant nirvan?.

Nors mokslas, kaip ir filosofin?s ar teologin?s teorijos, negali pateikti galutinio atsakymo ? gyvenimo prasm?s klausim?, yra keliamos ?vairios teorijos ir hipotez?s, besiremian?ios daugiausia evoliucija ir laim?s tyrin?jimais.

?ios savait?s iniciatyva yra Tik?jimas.

Naujienos